Senjorės katės: su kokiomis problemomis jos susiduria ir kaip joms padėti?

Kaip ir žmonės, katės sensta. Nuo maždaug 7–8 metų jos jau laikomos senjorėmis, o vyresnėms nei 10–12 metų murklėms dažniau pasitaiko lėtinės ligos, elgesio pokyčiai. Užtikrinus reguliarią priežiūrą ir laiku atpažinus ankstyvas sveikatos problemas, galima ženkliai pagerinti šių keturkojų draugų gyvenimo kokybę.  Kviečiame susipažinti plačiau, su kokiais iššūkiais susiduria senjorės katės bei ką patariame šeimininkams.

Dažniausios senjorių kačių sveikatos problemos

Senstant katėms, tam tikri sveikatos sutrikimai tampa dažnesni ir gali vystytis nepastebimai. Jų požymiai dažnai būna subtilūs, todėl svarbu žinoti, kokios ligos senjorėms katėms pasitaiko dažniausiai bei kaip jos gali pasireikšti. Toliau pateikiami dažniausi sveikatos sutrikimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.


Inkstų ligos (lėtinis inkstų nepakankamumas)

Lėtinis inkstų nepakankamumas yra viena dažniausių senjorių kačių ligų. Inkstams nebefiltruojant toksinų taip, kaip anksčiau, keičiasi vandens balansas, apetitas, energijos lygis. Liga dažnai progresuoja tyliai, o požymiai ilgą laiką būna labai subtilūs. Dėl to daugelis šeimininkų natūralius senėjimo požymius palaiko tiesiog amžiaus pasekmėmis, nors iš tiesų tai gali būti ankstyvas inkstų funkcijos silpnėjimas.

Kad galėtumėte pastebėti pirmuosius požymius, verta suprasti, kaip ši liga gali pasireikšti kasdienybėje. Kai kurie simptomai būna tokie nežymūs, kad juos šeimininkai pastebi tik lyginant su ankstesniu katės elgesiu ar mitybos įpročiais. Atkreipkite dėmesį į visus pokyčius, nes jie dažnai būna pirmasis signalas, kad reikia atlikti tyrimus:

  • padidėjęs troškulys; 
  • dažnas šlapinimasis; 
  • svorio kritimas; 
  • sumažėjęs apetitas; 
  • vėmimas ar viduriavimas.

Hipertiroidizmas

Hipertiroidizmas – dažnas vyresnių kačių skydliaukės veiklos sutrikimas, kai gyvūnas pasižymi itin padidėjusiu aktyvumu. Nors iš pradžių ši būklė gali džiuginti, iš tikrųjų pernelyg didelis hormonų kiekis sukelia didžiulį stresą visam organizmui. Širdies ritmas pagreitėja, katė išalksta dažniau, bet vis tiek lieknėja, o nervų sistema tampa jautresnė. Negydomas hipertiroidizmas ilgainiui gali paveikti širdį, kepenis ir inkstus, todėl laiku atlikti kraujo tyrimai yra labai svarbūs.

Kadangi požymiai gali būti labai įvairūs, svarbu stebėti visus elgesio pokyčius ir nevertinti jų vien kaip „senėjimo“. Dažnai pirmieji simptomai yra susiję su katės energijos lygiu, valgymo įpročiais, naktiniu aktyvumu. Būdinga tai, kad gyvūnas gali atrodyti pernelyg žvalus, bet kartu būti aiškiai neramus. Visa tai – svarbūs signalai:

  • katė daug valgo, bet lieknėja; 
  • tampa aktyvesnė, nerimastinga, kniaukia naktimis; 
  • gali atsirasti viduriavimas ar vėmimas, pakilę kepenų parametrai kraujo tyrimuose.

Artritas ir judėjimo problemos 

Artritas – tai lėtinė sąnarių liga, kuri vystosi pamažu ir sukelia skausmą, sustingimą, judėjimo diskomfortą. Katės, skirtingai nei šunys, puikiai maskuoja skausmą, todėl ilgą laiką gali atrodyti tiesiog „tingesnės“. Tačiau dažnai problema slypi ne tingume, o skausminguose sąnariuose. Sumažėjęs judrumas lemia fizinį diskomfortą bei antrines problemas – raumenų silpimą, kailio priežiūros trikdžius, nagų peraugimą, sumažėjusį norą užlipti į mėgstamas vietas.

Kad galėtumėte laiku pastebėti šiuos subtilius pokyčius, verta žinoti, kaip jūsų katė juda kasdien. Įvertinkite, ar ji keičia savo įprastas vietas namuose, ar vengia šokinėti, ar miega daugiau nei įprastai. Kai kurie požymiai tokie nespecifiniai, kad atrodo tiesiog „senatvė“, tačiau būtent jie gali išduoti artritą:

  • katė rečiau šokinėja, atsargiai lipa;
  • blogėja kailio, odos ir raumenų būklė;
  • mažėja savarankiškumas, prašo pagalbos užlipti.

Demencija (kognityvinė disfunkcija)

Kognityvinė disfunkcija – neurodegeneracinė būklė, pasireiškianti dezorientacija, sumažėjusia reakcija, sutrikusia atmintimi, elgesio pokyčiais. Smegenų funkcija silpnėja natūraliai, tačiau kai kurioms katėms pokyčiai tampa ryškesni bei ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Pradžioje tai gali atrodyti kaip nedidelė problema, bet laikui bėgant simptomai progresuoja, daro įtaką miegui, valgymui, santykiui su šeimininku.

Kad šeimininkai laiku atpažintų šiuos pokyčius, svarbu žinoti, kaip gali keistis katės elgesys. Dažniausiai pirmieji požymiai būna susiję su dezorientacija, sutrikusiu paros ritmu ar sumažėjusiu domėjimusi aplinka. Tai nereiškia, kad katė kenčia – tiesiog jai reikia labiau struktūruotos aplinkos, didesnio palaikymo:

  • katė pasiklysta namuose; 
  • miaukia naktimis; 
  • sunkiau randa kraiko dėžutę; 
  • atrodo sutrikusi ar vangi.

Dantų ligos 

Dantų ir dantenų ligos – viena iš labiausiai nuvertintų senjorų kačių sveikatos problemų. Apnašos, periodontitas gali sukelti stiprų skausmą, kuris ilgainiui mažina apetitą, sukelia svorio mažėjimą. Katės skausmą dažnai maskuoja, todėl problema iki paskutinio momento lieka nematoma. Be to, lėtinis dantenų uždegimas gali turėti įtakos vidaus organams, nes bakterijos per kraują keliauja į inkstus, širdį, kepenis.

Kadangi burnos skausmas gali būti labai subtilus, svarbu pastebėti bet kokius pasikeitimus katės elgsenoje. Dažnai pirmieji požymiai yra itin paprasti – gyvūnas mažiau valgo, renkasi minkštą maistą, ilgiau uostinėja. Tokie pokyčiai yra aiškus signalas, todėl rekomenduojame atkreipti dėmesį į:

  • skausmą, kuris gali būti nepastebimas.
  • sumažėjusį apetitą; 
  • svorio kritimą; 
  • nemalonų kvapą iš burnos; 

Kailio ir nagų priežiūros svarba 

Senstant katėms, keičiasi jų kailio struktūra, odos būklė, natūrali priežiūros rutina. Dėl įvairių sveikatos problemų senjorėms murklėms darosi sudėtingiau pasiekti tam tikras kūno vietas, todėl jos mažiau prausiasi, nebe taip tvarkingai iššukuoja kailį liežuviu. Lėtėjanti medžiagų apykaita ir hormoniniai pokyčiai taip pat lemia, kad kailis tampa šiurkštesnis, greičiau šerpetoja, o nagai auga greičiau, tampa mažiau nudilę. Visa tai turi tiesioginės įtakos katės savijautai, mobilumui bei bendrai higienai.

Kad katė išliktų sveika, svarbu suprasti, kaip šie pokyčiai gali pasireikšti kasdienybėje. Daugelis jų vystosi tyliai, todėl reguliari priežiūra padeda išvengti susivėlusio kailio, odos sudirgimų, įaugusių nagų ar skausmo vaikščiojant. Tinkamai parinktos priežiūros priemonės bei švelnūs kasdieniai ritualai ženkliai pagerina senjorės gyvenimo kokybę:

  • šukuokite katę 2–4 kartus per savaitę (ilgaplaukes – dar dažniau);
  • nagus kirpkite kas 2–6 savaites, atsižvelgiant į augimo tempą;
  • užtikrinkite minkštas, šiltas, neslidžias vietas gulėjimui. 

Rekomenduojami profilaktiniai tyrimai senjorėms katėms

Siekiant užtikrinti veiksmingą profilaktika, verta suprasti, kokie tyrimai duoda daugiausia informacijos apie senstančios katės sveikatą. Kiekvienas iš jų padeda įvertinti tam tikrą organizmo sistemą, o kartu sudaro išsamų vaizdą apie bendrą būklę. Šie tyrimai atliekami reguliariai suteikia ne tik ramybę šeimininkui, bet ir realią galimybę išvengti rimtų sveikatos komplikacijų. 

  • Kraujo tyrimai (kepenų, inkstų, skydliaukės rodikliai, elektrolitų tyrimas). 
  • Šlapimo tyrimas. 
  • Dantų būklės įvertinimas. 
  • Kraujo spaudimo matavimas. 
  • Pilvo organų echoskopija (pagal indikacijas). 
  • Širdies auskultacija ar echoskopija (vyresnėms nei 10 m., ypač esant simptomams ar kačių veislėms, esančioms rizikos grupėse). 

Svarbu! Reguliari veterinarinė priežiūra (bent 1–2 kartus per metus) leidžia aptikti ligas anksti ir skirti gydymą, kuris gali iš esmės pagerinti katės gyvenimo kokybę. 

Veterinarijos gydytojų patarimai kasdienai

Kasdienė priežiūra turi didžiulę įtaką senjorių kačių savijautai ir gyvenimo kokybei. Nors su amžiumi gyvūnai tampa ramesni, jų poreikiai išlieka aktyvūs – jiems reikia tiek fizinės, tiek emocinės stimuliacijos, nuolatinio šeimininko dėmesio. Maži pokyčiai namų aplinkoje gali duoti didelį rezultatą: sumažinti diskomfortą, palengvinti judėjimą bei suteikti daugiau saugumo.

  • Stebėkite elgesio pokyčius – kiekvienas jų turi priežastį. 
  • Pritaikykite aplinką – žemesnės kraiko dėžutės, lengviau pasiekiami maisto dubenėliai. 
  • Užtikrinkite judėjimą – lengvas žaidimas, interaktyvūs žaislai. 
  • Suteikite kokybišką mitybą, pritaikytą senjorėms. 
  • Ryšys ir buvimas kartu – tai dažnai svarbiausia dalis vyresnių kačių emocinei gerovei.

Senjorės katės – ypatingos 

Vyresnio amžiaus katės tampa ramesnės, švelnesnės ir dar labiau prisirišusios prie savo šeimininkų. Suteikdami joms tinkamą priežiūrą, galite užtikrinti, kad jų gyvenimas būtų jaukus, sveikas ir saugus.  Jeigu pastebėjote bet kokius sveikatos ar elgesio pokyčius – Kauno gyvūnų ligoninės komanda visada pasiruošusi padėti.

Pasidalinkite:

Susiję straipsniai

SKUBI PAGALBA

Jūsų augintinis sunegalavo, pradėjo sunkiai kvėpuoti ar susidūrė su kitais rimtais sveikatos sutrikimais? Susisiekite klinikos darbo valandomis ir mes suteiksime visą reikiamą pagalbą Jūsų keturkojui.

Darbo laikas

I–V 09:00–22:00
VI–VII 09:00–20:00

Skambinti: