Kas tai yra?
Mitralinis vožtuvas yra vienas iš keturių vožtuvų esančių širdyje. Vožtuvų tikslas yra valdyti
kraujo tėkmę širdyje. Kiekvieną kartą širdžiai susitraukus vožtuvas atsiveria praleisdamas kraują tekėti, tada užsidaro ir neleidžia kraujui grįžti atgal, taip palaikydamas tinkamą kraujo
cirkuliaciją.
Vykstant degeneratyviniams mitralinio vožtuvo pokyčiams jie gali pradėti storėti ar įvykti jų
prolapsas. Pakitę vožtuvai nebesugeba pilnai užsidaryti ir atsiranda jų pralaidumas
(regurgitacija). Vykstant mitralinei regurgitacijai, dalis kraujo grįžta atgal ir pradeda kauptis
prieširdyje sukeldamas jo padidėjimą. Esant netinkamai kraujo tėkmei širdis turi dirbti dvigubai stipriau, kad atliktų tą patį darbą, kurį gali atlikti sveika širdis.
Gyvūnai esantys rizikos grupėse:
Dalis veislių turi predispoziciją sirgti šia liga (kavalieriaus karaliaus karolio spanieliai, jorkšyro
terjerai, čihuahua, taksai, miniatiūriniai pudeliai, miniatiūriniai šnauceriai ir t. t.), tačiau šia liga
sirgti gali bet kurios veislės atstovas, o ypatingai dažnai pasireiškia mažų veislių šunims. Dalis
šunų gali ilgą laiką gyventi su šia liga nerodydami jokių simptomų, tačiau didžiajai daliai liga
progresuoja į stazinį širdies nepakankamumą.
Anksčiausiai pasirodantis ženklas indikuojantis apie šią širdies ligą yra širdies ūžesys, kurį gali nustatyti tik veterinarijos gydytojas paklausęs širdies veiklos. Jis atsiranda dėl kraujo tėkmės vykstančios priešinga kryptimi. Ligai progresuojant atsiranda labiau pastebimi simptomai kaip kosulys, oro ir energijos trūkumas ar alpimas. Perėjus ligai į nepakankamumo stadiją atsiranda stiprus dusimas, svorio netekimas, neramumas.
Kaip mitralinė vožtuvų liga diagnozuojama?
Pagrindinis tyrimas, kurio reikia diagnozuojant mitralinio vožtuvo ligą, yra širdies echoskopija.
Širdies auskultacija stetoskopu padeda anksti pastebėti ūžesius, kuriuos indikuoti padėtų detalesnis širdies tyrimas. Kartu su echoskopija atliekamas krūtinės rentgenas padeda įvertinti plaučių edemos riziką bei širdies kontūrus. Taip pat dažnai atliekami papildomi testai: kraujo spaudimo matavimas, greitieji kraujo testai, širdies elektrokardiograma.
Mitralinė vožtuvų liga skirstoma į kelias stadijas.
A stadijai priskiriami gyvūnai neturintys jokių ligos požymių, bet priklausantys rizikos grupei
(veislės turinčios predispoziciją).
B1 stadijos metu yra girdimas širdies ūžesys, tačiau klinikinių simptomų nėra jokių, o
ultragarsinio tyrimo metu nestebima aiškių širdies kamerų išdidėjimų.
B2 stadijoje girdimas aiškus širdies ūžesys ir stebimi akivaizdūs širdies kamerų padidėjimai
echoskopijos metu. Pagrindinis simptomas šiuo metu yra sausas kosulys ir oro trūkumas po
sporto. Šios stadijos metu pradedamas medikamentinis gydymas.
C stadijoje pasireiškia stazinis širdies nepakankamumas, pasireiškia stiprus dusulys ir nuolatinis oro trūkumas. Šiuo metu šuo gauna papildomus vaistus. Esant labai stipriems simptomams, kartais rekomeduojamas gyvūno stacionarazivimas ir deguonies terapija iki kol gyvūno būklė yra stabilizuojama.
D stadija yra paskutinė, jos metu gyvūnas gauna didžiausias galimas medikamentų dozes, tačiau organizmo atsakas į vaistus yra minimalus arba jo visai nėra.
Mitralinės vožtuvų ligos gydymas.
Ligos gydymas priklauso nuo stadijos. A ir B1 stadijose medikamentinis gydymas paprastai
netaikomas, atliekamas reguliarius gyvūno stebėjimas.
Dažniausiai taikomi medikamentai:
- Diuretikai yra skysčius „varantys“ medikamentai. Šie vaistai skiriami sumažinti bendrą skysčių kiekį organizme ir taip sumažinti širdies raumens apkrovą, bei apsaugoti nuo galimo skysčių kaupimosi plaučiuose, krūtinės ar pilvo ertmėje.
- Pimobendanas yra teigimas inotropas. Šis vaistas skiriamas siekiant sustiprinti širdies raumens funkcionalumą, taip pat turi ir kraujagysles plečiantį efektą taip sumažina jų pasipriešinimą ir palengvina širdies darbą.
- ACE inhibitoriai yra kraujospūdį mažinantys vaistai. Skiriami siekiant papildomai sumažinti aukšto spaudimo sukeliamą pasipriešinimą apsunkinantį širdies darbą ir taipogi apsaugoti inkstus.
- Papildomi medikamentai gali būti skiriami esant įvairiems širdies ritmo sutrikimams ar elektrolitų disbalansui.
- Papildai: omega-3, Vit. E, karnitinas suteikia reikiamų medžiagų tinkamam širdies veiklos palaikymui ypač esant padidintai širdies apkrovai.
Palaikomoji priežiūra namie.
- Kvėpavimo stebėjimas. Gyvūnui esant ramybės stadijoje, dažniausiai miegant, yra reguliariai stebimas jo įkvėpimų skaičius. Normalus šuns kvėpavimas ramybės būsenoje negali viršyti 30 kartų per minutę. Nuoseklus kvėpavimo dažnio padidėjimas gali indikuoti ligos progresavimą.
- Maitinkite šunį pašaru su sumažintu druskos kiekiu bei venkite daug druskos turinčių skanėstų. Mažesnis druskos kiekis padeda palengvinti skysčio kaupimosi organizme simptomus.
- Diuretikai sukelia padidėjusį troškulį ir šlapinimąsi. Griežtai negalima riboti vandens lakimo, vanduo gyvūnui turi būti prieinamas visada. Esant viršsvoriui rekomenduojama taikyti dietas, nes per didelis gyvūno svoris papildomai apkrauna ir taip sunkiai dirbančią širdį.
